Baigiasi vasara, baigiasi atostogų metas, o taip norėtųsi, kad visa tai tik prasidėtų... Tad mintyse vis grįžta prisiminimai.
Skriaudžių kultūros centre ši vasara prasidėjo projekto „Nuo Joninių lig Petrinių“ įgyvendinimu, kuriuo buvo siekiama ne tik plėsti jaunosios kartos kultūrinį akiratį, skatinti nacionalinių vertybių puoselėjimą, bet ir užmegzti ilgalaikius kultūrinius ryšius tarp Skriaudžių ir Punsko jaunimo bendruomenių.
Pirmosios projekto dalies užmanymas buvo skirtas Joninių šventei. Žinoma, plukdėme vainikėlius bei ieškojome paparčio žiedo, tačiau projektas tuo ir įdomus, kad suteikia galimybę patirti, išmokti kažką neįprasto, nekasdieniško.
Net visą mėnesį Skriaudžių jaunimas buvo sutelktas bendrai veiklai: mokėmės liaudiškų šokių, ratelių, dainų; šventės išvakarėse rinkome žolynus, iš ąžuolų lapų nupintais vainikais naktį vainikavome varduvininkų Jonų ir Janinų duris, taip pat ruošėmės tradicinėms šventės apeigoms.
Tačiau mūsų projektas Joninėmis nesibaigė. Birželio 26 d. išvykome stovyklauti į Punską. Visas mūsų dienas šiame Lenkijos mieste apgaubė neišdildomi įspūdžiai. Vos atvykę turėjome galimybę pažinti Punsko valsčiaus savivaldybės viršaičio pavaduotoją Joną Vaičiulį, kuris mums pristatė Punsko savivaldybės darbą, kultūrinį miesto gyvenimą. Tačiau įdomiausia buvo klausytis apie pastangas ir darbus, siekiant išsaugoti lietuvybę.
Antrąją dieną vykome į ekskursiją, kurią dovanojo Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas. Kelionėje mus lydėjo istorikas bei Lenkijos lietuvių leidinio „Aušra“ redakcijos sekretorius Petras Vitkauskas. Sunku ir aprašyti, kiek kaimų kaimelių lietuviškais pavadinimais pravažiavome, pamatėme... Kiekvienas su savo istorija, praeitimi... Labiausiai stovyklautojams įsiminė du geležinkelio viadukai, esantys Stańczyki kaime netoli Błąkały. Jie yra vieni aukščiausių Lenkijoje ir Europoje tiltų.
Ekskursijai skyrėme ir trečiąją dieną. Pravažiavome pro Trakiškių kaime esančią Senąją geležinkelio stotį. Tai įdomus senas rusiškojo stiliaus medinis stoties pastatas su puošniu priebučiu, langais, papuoštais meniškais drožiniais. Vėliau stabtelėjome prie Vygrių (Wigry) kamaldulių vienuolyno, kur 1999 m. lankėsi ir poilsiavo Šv. Tėvas Jonas Paulius II.
Ankstų ketvirtosios dienos rytą dalyvavome Šv. Petro ir Povilo atlaiduose, giedojome šv. Mišiose, po kurių pėsčiomis patraukėme Buities muziejaus link. Į šį muziejų atvykstama ne tik susipažinti su krašto praeitimi, buities kultūra, bet ir pasižiūrėti klojimo teatrų.
Kelionę pratęsėme įspūdingai, o tiksliau – vežimu-„autobusu“. Šią pramogą mums padovanojo poilsio ir pramogų centro „Šilainė“, kuriame ir buvo įsikūrusi mūsų stovykla, savininkas Albinas Šuščevičius.
Prieš pat grįžtant namo apsilankėme vietoje, kuri pavergė ne tik žmogaus rankų sukurtu grožiu, bet ir nenusakoma dvasingumo aura. Verslininkas Petras Lukoševičius netoli Ožkininkų kaimo nusipirko 7,5 ha žemės ir, padedamas šeimos, atkūrinėja XIII a. jotvingių-prūsų gyvenvietę su pilimi, šventuoju gojumi ir kitais būdingais požymiais.
... Projektas baigėsi. Daug pamatėme, daug sužinojome, daug patyrėme. Ir už tai esame dėkingi Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, Švietimo skyriui, Punsko valsčiaus savivaldybei, Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčios klebonui Renaldui Janušauskui.

Komentarų (0)